Polimeras, tai cheminis junginys, susidedantis iš daig kartų pasikartojančių stambių molekulių, kurias sudaro daug mažų sukibusių molekulių.

Polimerinių medžiagų pavadinimai sudaryti iš dviejų dalių: priešdėlio poli (gr. polys – gausus) – ir polimero iš kurio jis sudarytasgrandinės sandaros grandžių pavadinimų. Pvz. polimeras, gautas iš etileno, vadinamas polietilenu, iš stireno – polistirenu ir pan.

Polimerai yra pagrindinė ir svarbiausia plastikų dalis. Be jų dar maišomi įvairūs priedai – užpildai, plastifikatoriai, dažikliai.

Dirbtinės polimerinės medžiagos yra plastikai (plastmasės), guma ir pluoštai (skaidulos). Šie dirbtiniai polimerai taikomi pačiose inovatyviausiose pramonės srityse.

Pagal technologines savybes polimerai skirstomi į termoplastikus ir reaktoplastikus. Termolastikai kaitinami minkštėja, lydosi, o aušdami vėl sukietėja. Juos galima pakartotinai išlydyti ir perdirbti į gaminius. Šios medžiagos naudojamos pakavimo plėvelėms, pakuotėms, technikos detalėms, grindų ir izoliacinėms dangoms gaminti.

Reaktoplastikuose aukštesnėje temperatūroje įvyksta polimerizacijos reakcijos ir jie sukietėja negrįžtamai. Tampa stiprūs ir netirpūs. Jų negalima perdirbti.

Ekstruderis sukuria formas, išspaudžiant įkaitintą medžiagą per metalines formavimo matricas – pavyzdžiui, plėvelę, lakštus, strypus, profilius, vamzdžius arba vamzdelius.