Valgiaraščio sudarymo principai

Valgiaraštis (meniu) – tai racionaliai sudarytas ir paskirstytas maisto davinys. Jis sudaromas mokymo, gydymo, reabilitacijos įstaigose. Valgiaraštį patartina sudaryti ir namuose. Sudarant reikia atsižvelgti į svarbiausius veiksnius: žmonių amžių, lytį, darbo pobūdį, sveikatos būklę. Šventiniai valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į šventės pobūdį, tradicijas.
Maisto energinė vertė turi atitikti organizmo poreikius. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ pakeitimo“ .
Žmogaus organizmas turi gauti visų būtinų maisto medžiagų reikiamu santykiu pagal rekomenduojamas paros maisto medžiagų normas, pvz., baltymų, riebalų ir angliavandenių apytikslis santykis turi būti 1:1:4.
Mokiniams turi būti patiekiama įvairių grupių maisto produktų. Kai kurių grupių produktų (daržovių, vaisių, uogų, pieno ar jo produktų, mėsos, duonos) jie turi gauti kasdien, kitų grupių (vaisių ar daržovių sulčių, žuvies, sūrio, kiaušinių, grietinės) pakanka kas antrą dieną, bet ne rečiau kaip 1–2 kartus per savaitę.
Tie patys patiekalai ar maisto produktai neturi kartotis kelias dienas iš eilės.
Patiekalams gaminti taikomos įvairios technologijos (jie verdami, kepami, troškinami), tačiau pirmenybė teikiama natūraliems, ekologiškiems, neterminiu būdu pagamintiems produktams.
Maistas turi būti skanus, gražiai patiektas.

Mokyklinio amžiaus mokinio:
pusryčiai turi sudaryti 25% ,
pietūs 30–40%, 
priešpiečiai ir pavakariai po 15%, 
vakarienė po 20% paros maisto raciono energinės vertės.