XIV–XVI a.

• Akivaizdus ryšys su antikos drabužiais: grįžta drapiruotės, labiau išlaikomos natūralios figūros proporcijos, išryškinama asmenybė.
• Madingiausi audiniai – įvairių raštų aksomas, brokatas.
• Naudojamos sodrios spalvos: raudono vyno, žalia smaragdinė, seno aukso.
• Vyrų drabužis – su raukta marškinių apykakle, siuvinėtais rankogaliais bei labai aptemptomis kelnėmis.
• Moterų kostiumo siluetas aptakus, plastiškesnis. Moterys vilki ne mažiau kaip tris drabužius: siuvinėtais pakraščiais marškinius, ant jų – siaurą suknelę iki liemens, šonuose suvarstomą, gausiai rauktu sijonu. Rankovės dažnai pririšamos, su prakirptomis alkūnėmis. Einant į miestą užsivelkama brangaus audinio suknelė su šleifu ir plačiomis rankovėmis.
• Viršutiniai drabužiai trumpi, platūs, apvalaus kirpimo su labai plokščiomis dekoratyvinėmis rankovėmis.