Dzūkijos regiono kulinarijos specifika – tai daugiausia bulvių ir grybų patiekalai: grybienė, grybų sūris, marinuoti baravykai, rauginti kelmučiai su grietine ir svogūnais, sūdyti grūzdai, svieste keptos rudmėsės, grietinėje troškintos voveraitės, grietinėje apkepti gudukai ir visaip kitaip kepti, virti, troškinti baravykai, bobausiai, briedžiukai, raudonikiai, šilbaravykiai, ūmėdės, gudukai ir kt. Labai ypatingos ir visoje Lietuvoje žinomos dzūkiškos bandos ant kopūsto lapų, taip pat kitokie bulvių patiekalai. Dzūkai išsiskiria ypatingo skonio dzūkiška vytinta dešra, kuri vienintelė Europoje gaminama pagal kelis tūkstančius metų nepakitusią receptūrą, prieskoniuota vytinta stirnienos išpjova, rūkyta šernienos dešra, tetervino slėgtainiu. Turbūt niekas kitas Lietuvoje nemoka išsikepti tiek daug duonos gaminių kaip dzūkai. Tai ne tik visiems žinomi kepiniai, bet ir grikių, morkų, žirnių duona, duona su elniena, su kerpenomis, rūgštynėmis. Ypač daug bandų, ragaišių, papločių, pyragų, pyragėlių, tešlainių kepdavosi iš bruknių, erškėtuogių, gervuogių, ievų, mėlynių, putinų, raugerškių, spanguolių, šermukšnių, girtuoklių (šios miško gėrybės buvo ne kepinių įdaras, bet pagrindinis komponentas, o miltai, daugiausiai grikiniai, mažesnioji rišamoji dalis), iš šių uogų darydavosi įvairiausių uogienių, pastelių ir sūrių.